Pereiti prie turinio

užvaišintinuosius

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

užvaišintinuosius

  1. tas, dėl kurio reikia užvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino