Pereiti prie turinio

užvaišintinasis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

užvaišintinasis

  1. tas, dėl kurio reikia užvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino