užvaišintinu

Taip pat žr.: užvaišintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvaišintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišintinas, mot. g. užvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintinas	užvaišintini	užvaišintina	užvaišintinos	užvaišintina	-
kilm.	užvaišintino	užvaišintinų	užvaišintinos	užvaišintinų	-	-
naud.	užvaišintinam	užvaišintiniems	užvaišintinai	užvaišintinoms	-	-
gal.	užvaišintiną	užvaišintinus	užvaišintiną	užvaišintinas	-	-
įnag.	užvaišintinu	užvaišintinais	užvaišintina	užvaišintinomis	-	-
viet.	užvaišintiname	užvaišintinuose	užvaišintinoje	užvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintinasis	užvaišintinieji	užvaišintinoji	užvaišintinosios	-	-
kilm.	užvaišintinojo	užvaišintinųjų	užvaišintinosios	užvaišintinųjų	-	-
naud.	užvaišintinajam	užvaišintiniesiems	užvaišintinajai	užvaišintinosioms	-	-
gal.	užvaišintinąjį	užvaišintinuosius	užvaišintinąją	užvaišintinąsias	-	-
įnag.	užvaišintinuoju	užvaišintinaisiais	užvaišintinąja	užvaišintinosiomis	-	-
viet.	užvaišintinajame	užvaišintinuosiuose	užvaišintinojoje	užvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvaišintinas, mot. g. užvaišintina.
• Skiemenys: už-vai-šin-ti-nu

užvaišintinu

1. tas, dėl kurio reikia užvaišinti

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---