tau
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Taip pat žr.: Tàu
Lietuvių kalba[taisyti]
Įvardis[taisyti]
- asm. įvrd. pavadinti antrajam asmeniui: Aš ir tu. Tavęs čia nėra. Ko tau reikia?! Norėčiau tave sutikti. Tavimi dėtas aš taip nedaryčiau. : Kur tau! (visiškai ne). Na tai tau! (sakoma apgailestaujant ar nepasisekus)
- žymi priklausymą antrajam asmeniui
- prie neveikiamosios rūšies dalyvių žymi antruoju asmeniu reiškiamą veikėją
Vertimai[taisyti]
tau: įvardis
|
|
Dalelytė[taisyti]
- žodžio, pasakymo reikšmei pabrėžti, sustiprinti: Kur tau jie eis!
Norvegų kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]
TFA: [tæu]
Daiktavardis[taisyti]
Daiktavardžio „tau“ formos | ||||
---|---|---|---|---|
Gramatinė giminė Kjønn |
Vienaskaita Entall |
Daugiskaita Flertall | ||
Nežymimoji forma Ubestemt |
Žymimoji forma Bestemt |
Nežymimoji forma Ubestemt |
Žymimoji forma Bestemt | |
Bevardė g. Intetkjønn |
et tau | tauet | tau | tauene |
et tau | tauet | tau | taua |
Etimologija[taisyti]
Iš senovės skandinavų k. tog.
Kategorijos[taisyti]
Veiksmažodžio forma[taisyti]
tau
- Veiksmažodžio taue liepiamosios nuosakos forma.