pravogusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravogusiojo (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravogęs, mot. g. pravogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogęs	pravogę	pravogusi, pravogus	pravogusios	-	pravogę
kilm.	pravogusio	pravogusių	pravogusios	pravogusių	-	-
naud.	pravogusiam	pravogusiems	pravogusiai	pravogusioms	-	-
gal.	pravogusį	pravogusius	pravogusią	pravogusias	-	-
įnag.	pravogusiu	pravogusiais	pravogusia	pravogusiomis	-	-
viet.	pravogusiame	pravogusiuose	pravogusioje	pravogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravogusysis	pravogusieji	pravogusioji	pravogusiosios	-	-
kilm.	pravogusiojo	pravogusiųjų	pravogusiosios	pravogusiųjų	-	-
naud.	pravogusiajam	pravogusiesiems	pravogusiajai	pravogusiosioms	-	-
gal.	pravogusįjį	pravogusiuosius	pravogusiąją	pravogusiąsias	-	-
įnag.	pravogusiuoju	pravogusiaisiais	pravogusiąja	pravogusiosiomis	-	-
viet.	pravogusiajame	pravogusiuosiuose	pravogusiojoje	pravogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravogęs, mot. g. pravogusi.
• Skiemenys: pra-vo-gu-sio-jo

pravogusiojo

1. tas, kuris pravogė

Etimologija

<= pravogti, pravagia, pravogė <= pra- + vogti, vagia, vogė

---