nesusimokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nesusimokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nesusimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nesusimokėtojas	nesusimokėtojai
kilm.	nesusimokėtojo	nesusimokėtojų
naud.	nesusimokėtojui	nesusimokėtojams
gal.	nesusimokėtoją	nesusimokėtojus
įnag.	nesusimokėtoju	nesusimokėtojais
viet.	nesusimokėtojuje	nesusimokėtojuose
šauksm.	nesusimokėtojau	nesusimokėtojai

• Skiemenys: ne-su-si-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. nesusimokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nesusimokėtoja.

nesusimokėtojau

1. tas, kuris nesusimoka

Etimologija

<= nesusimokėti, nesusimoka, nesusimokėjo <= ne- + susimokėti, susimoka, susimokėjo <= su- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---