neišvogtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvogtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvogtinas, mot. g. neišvogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogtinas	neišvogtini	neišvogtina	neišvogtinos	neišvogtina	-
kilm.	neišvogtino	neišvogtinų	neišvogtinos	neišvogtinų	-	-
naud.	neišvogtinam	neišvogtiniems	neišvogtinai	neišvogtinoms	-	-
gal.	neišvogtiną	neišvogtinus	neišvogtiną	neišvogtinas	-	-
įnag.	neišvogtinu	neišvogtinais	neišvogtina	neišvogtinomis	-	-
viet.	neišvogtiname	neišvogtinuose	neišvogtinoje	neišvogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogtinasis	neišvogtinieji	neišvogtinoji	neišvogtinosios	-	-
kilm.	neišvogtinojo	neišvogtinųjų	neišvogtinosios	neišvogtinųjų	-	-
naud.	neišvogtinajam	neišvogtiniesiems	neišvogtinajai	neišvogtinosioms	-	-
gal.	neišvogtinąjį	neišvogtinuosius	neišvogtinąją	neišvogtinąsias	-	-
įnag.	neišvogtinuoju	neišvogtinaisiais	neišvogtinąja	neišvogtinosiomis	-	-
viet.	neišvogtinajame	neišvogtinuosiuose	neišvogtinojoje	neišvogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvogtinas, mot. g. neišvogtina.
• Skiemenys: ne-iš-vog-ti-nų

neišvogtinų

1. tas, dėl kurio reikia neišvogti

Etimologija

<= neišvogti, neišvagia, neišvogė <= ne- + išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---