neišvogtąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvogtąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvogtas, mot. g. neišvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogtas	neišvogti	neišvogta	neišvogtos	neišvogta	-
kilm.	neišvogto	neišvogtų	neišvogtos	neišvogtų	-	-
naud.	neišvogtam	neišvogtiems	neišvogtai	neišvogtoms	-	-
gal.	neišvogtą	neišvogtus	neišvogtą	neišvogtas	-	-
įnag.	neišvogtu	neišvogtais	neišvogta	neišvogtomis	-	-
viet.	neišvogtame	neišvogtuose	neišvogtoje	neišvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogtasis	neišvogtieji	neišvogtoji	neišvogtosios	-	-
kilm.	neišvogtojo	neišvogtųjų	neišvogtosios	neišvogtųjų	-	-
naud.	neišvogtajam	neišvogtiesiems	neišvogtajai	neišvogtosioms	-	-
gal.	neišvogtąjį	neišvogtuosius	neišvogtąją	neišvogtąsias	-	-
įnag.	neišvogtuoju	neišvogtaisiais	neišvogtąja	neišvogtosiomis	-	-
viet.	neišvogtajame	neišvogtuosiuose	neišvogtojoje	neišvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvogtas, mot. g. neišvogta.
• Skiemenys: ne-iš-vog-tą-ja

neišvogtąja

1. ta, kurią neišvogė

Etimologija

<= neišvogti, neišvagia, neišvogė <= ne- + išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---