neišvogsiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvogsiančiame (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvogsiantis, mot. g. neišvogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogsiąs, neišvogsiantis	neišvogsią, neišvogsiantys	neišvogsianti	neišvogsiančios	-	neišvogsią
kilm.	neišvogsiančio	neišvogsiančių	neišvogsiančios	neišvogsiančių	-	-
naud.	neišvogsiančiam	neišvogsiantiems, neišvogsiantiem	neišvogsiančiai	neišvogsiančioms, neišvogsiančiom	-	-
gal.	neišvogsiantį	neišvogsiančius	neišvogsiančią	neišvogsiančias	-	-
įnag.	neišvogsiančiu	neišvogsiančiais	neišvogsiančia	neišvogsiančiomis	-	-
viet.	neišvogsiančiame, neišvogsiančiam	neišvogsiančiuose, neišvogsiančiuos	neišvogsiančioje, neišvogsiančioj	neišvogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvogsiantysis	neišvogsiantieji	neišvogsiančioji	neišvogsiančiosios	-	-
kilm.	neišvogsiančiojo	neišvogsiančiųjų	neišvogsiančiosios	neišvogsiančiųjų	-	-
naud.	neišvogsiančiajam	neišvogsiantiesiems	neišvogsiančiajai	neišvogsiančiosioms	-	-
gal.	neišvogsiantįjį	neišvogsiančiuosius	neišvogsiančiąją	neišvogsiančiąsias	-	-
įnag.	neišvogsiančiuoju	neišvogsiančiaisiais	neišvogsiančiąja	neišvogsiančiosiomis	-	-
viet.	neišvogsiančiajame	neišvogsiančiuosiuose	neišvogsiančiojoje	neišvogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvogsiantis, mot. g. neišvogsianti.
• Skiemenys: ne-iš-vog-sian-čia-me

neišvogsiančiame

1. tas, kuris neišvogs

Etimologija

<= neišvogti, neišvagia, neišvogė <= ne- + išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---