neišvaišinsimieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvaišinsimieji (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvaišinsimas, mot. g. neišvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinsimas	neišvaišinsimi	neišvaišinsima	neišvaišinsimos	neišvaišinsima	-
kilm.	neišvaišinsimo	neišvaišinsimų	neišvaišinsimos	neišvaišinsimų	-	-
naud.	neišvaišinsimam	neišvaišinsimiems	neišvaišinsimai	neišvaišinsimoms	-	-
gal.	neišvaišinsimą	neišvaišinsimus	neišvaišinsimą	neišvaišinsimas	-	-
įnag.	neišvaišinsimu	neišvaišinsimais	neišvaišinsima	neišvaišinsimomis	-	-
viet.	neišvaišinsimame	neišvaišinsimuose	neišvaišinsimoje	neišvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvaišinsimasis	neišvaišinsimieji	neišvaišinsimoji	neišvaišinsimosios	-	-
kilm.	neišvaišinsimojo	neišvaišinsimųjų	neišvaišinsimosios	neišvaišinsimųjų	-	-
naud.	neišvaišinsimajam	neišvaišinsimiesiems	neišvaišinsimajai	neišvaišinsimosioms	-	-
gal.	neišvaišinsimąjį	neišvaišinsimuosius	neišvaišinsimąją	neišvaišinsimąsias	-	-
įnag.	neišvaišinsimuoju	neišvaišinsimaisiais	neišvaišinsimąja	neišvaišinsimosiomis	-	-
viet.	neišvaišinsimajame	neišvaišinsimuosiuose	neišvaišinsimojoje	neišvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvaišinsimas, mot. g. neišvaišinsima.

neišvaišinsimieji

1. tas, kurį neišvaišins

Etimologija

<= neišvaišinti, neišvaišina, neišvaišino <= ne- + išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---