neišvagiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvagiančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvagiantis, mot. g. neišvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvagiąs, neišvagiantis	neišvagią, neišvagiantys	neišvagianti	neišvagiančios	-	neišvagią
kilm.	neišvagiančio	neišvagiančių	neišvagiančios	neišvagiančių	-	-
naud.	neišvagiančiam	neišvagiantiems, neišvagiantiem	neišvagiančiai	neišvagiančioms, neišvagiančiom	-	-
gal.	neišvagiantį	neišvagiančius	neišvagiančią	neišvagiančias	-	-
įnag.	neišvagiančiu	neišvagiančiais	neišvagiančia	neišvagiančiomis	-	-
viet.	neišvagiančiame, neišvagiančiam	neišvagiančiuose, neišvagiančiuos	neišvagiančioje, neišvagiančioj	neišvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvagiantysis	neišvagiantieji	neišvagiančioji	neišvagiančiosios	-	-
kilm.	neišvagiančiojo	neišvagiančiųjų	neišvagiančiosios	neišvagiančiųjų	-	-
naud.	neišvagiančiajam	neišvagiantiesiems	neišvagiančiajai	neišvagiančiosioms	-	-
gal.	neišvagiantįjį	neišvagiančiuosius	neišvagiančiąją	neišvagiančiąsias	-	-
įnag.	neišvagiančiuoju	neišvagiančiaisiais	neišvagiančiąja	neišvagiančiosiomis	-	-
viet.	neišvagiančiajame	neišvagiančiuosiuose	neišvagiančiojoje	neišvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvagiantis, mot. g. neišvagianti.
• Skiemenys: ne-iš-va-gian-čių

neišvagiančių

1. tas, kuris neišvagia

Etimologija

<= neišvogti, neišvagia, neišvogė <= ne- + išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---