neišvagiama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišvagiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišvagiamas, mot. g. neišvagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvagiamas	neišvagiami	neišvagiama	neišvagiamos	neišvagiama	-
kilm.	neišvagiamo	neišvagiamų	neišvagiamos	neišvagiamų	-	-
naud.	neišvagiamam	neišvagiamiems	neišvagiamai	neišvagiamoms	-	-
gal.	neišvagiamą	neišvagiamus	neišvagiamą	neišvagiamas	-	-
įnag.	neišvagiamu	neišvagiamais	neišvagiama	neišvagiamomis	-	-
viet.	neišvagiamame	neišvagiamuose	neišvagiamoje	neišvagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišvagiamasis	neišvagiamieji	neišvagiamoji	neišvagiamosios	-	-
kilm.	neišvagiamojo	neišvagiamųjų	neišvagiamosios	neišvagiamųjų	-	-
naud.	neišvagiamajam	neišvagiamiesiems	neišvagiamajai	neišvagiamosioms	-	-
gal.	neišvagiamąjį	neišvagiamuosius	neišvagiamąją	neišvagiamąsias	-	-
įnag.	neišvagiamuoju	neišvagiamaisiais	neišvagiamąja	neišvagiamosiomis	-	-
viet.	neišvagiamajame	neišvagiamuosiuose	neišvagiamojoje	neišvagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišvagiamas.
• Skiemenys: ne-iš-va-gia-ma

neišvagiama

1. ta, kurią neišvagia

Etimologija

<= neišvogti, neišvagia, neišvogė <= ne- + išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neišvagiama: bendrai

išvagiama (lt)

Vertimai

  neišvagiama: bendrai

---