Pereiti prie turinio

neišsiginčytinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišsiginčytinas

  1. tas, dėl kurio reikia neišsiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]