neišsiginčytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiginčytinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiginčytinas, mot. g. neišsiginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčytinas	neišsiginčytini	neišsiginčytina	neišsiginčytinos	neišsiginčytina	-
kilm.	neišsiginčytino	neišsiginčytinų	neišsiginčytinos	neišsiginčytinų	-	-
naud.	neišsiginčytinam	neišsiginčytiniems	neišsiginčytinai	neišsiginčytinoms	-	-
gal.	neišsiginčytiną	neišsiginčytinus	neišsiginčytiną	neišsiginčytinas	-	-
įnag.	neišsiginčytinu	neišsiginčytinais	neišsiginčytina	neišsiginčytinomis	-	-
viet.	neišsiginčytiname	neišsiginčytinuose	neišsiginčytinoje	neišsiginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčytinasis	neišsiginčytinieji	neišsiginčytinoji	neišsiginčytinosios	-	-
kilm.	neišsiginčytinojo	neišsiginčytinųjų	neišsiginčytinosios	neišsiginčytinųjų	-	-
naud.	neišsiginčytinajam	neišsiginčytiniesiems	neišsiginčytinajai	neišsiginčytinosioms	-	-
gal.	neišsiginčytinąjį	neišsiginčytinuosius	neišsiginčytinąją	neišsiginčytinąsias	-	-
įnag.	neišsiginčytinuoju	neišsiginčytinaisiais	neišsiginčytinąja	neišsiginčytinosiomis	-	-
viet.	neišsiginčytinajame	neišsiginčytinuosiuose	neišsiginčytinojoje	neišsiginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiginčytinas, mot. g. neišsiginčytina.
• Skiemenys: ne-iš-si-gin-čy-ti-nų

neišsiginčytinų

1. tas, dėl kurio reikia neišsiginčyti

Etimologija

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---