Pereiti prie turinio

išsiginčytinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

išsiginčytinas

  1. tas, dėl kurio reikia išsiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]