Pereiti prie turinio

neišsiginčytinojoje

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

neišsiginčytinojoje

  1. ta, dėl kurios reikia neišsiginčyti

Etimologija

[taisyti]

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo