neįvogsimųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvogsimųjų (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogsimas, mot. g. neįvogsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogsimas	neįvogsimi	neįvogsima	neįvogsimos	neįvogsima	-
kilm.	neįvogsimo	neįvogsimų	neįvogsimos	neįvogsimų	-	-
naud.	neįvogsimam	neįvogsimiems	neįvogsimai	neįvogsimoms	-	-
gal.	neįvogsimą	neįvogsimus	neįvogsimą	neįvogsimas	-	-
įnag.	neįvogsimu	neįvogsimais	neįvogsima	neįvogsimomis	-	-
viet.	neįvogsimame	neįvogsimuose	neįvogsimoje	neįvogsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogsimasis	neįvogsimieji	neįvogsimoji	neįvogsimosios	-	-
kilm.	neįvogsimojo	neįvogsimųjų	neįvogsimosios	neįvogsimųjų	-	-
naud.	neįvogsimajam	neįvogsimiesiems	neįvogsimajai	neįvogsimosioms	-	-
gal.	neįvogsimąjį	neįvogsimuosius	neįvogsimąją	neįvogsimąsias	-	-
įnag.	neįvogsimuoju	neįvogsimaisiais	neįvogsimąja	neįvogsimosiomis	-	-
viet.	neįvogsimajame	neįvogsimuosiuose	neįvogsimojoje	neįvogsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvogsimas, mot. g. neįvogsima.
• Skiemenys: ne-į-vog-si-mų-jų

neįvogsimųjų

1. tas, kurį neįvogs

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---