neįvogsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvogsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogsiantis, mot. g. neįvogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogsiąs, neįvogsiantis	neįvogsią, neįvogsiantys	neįvogsianti	neįvogsiančios	-	neįvogsią
kilm.	neįvogsiančio	neįvogsiančių	neįvogsiančios	neįvogsiančių	-	-
naud.	neįvogsiančiam	neįvogsiantiems, neįvogsiantiem	neįvogsiančiai	neįvogsiančioms, neįvogsiančiom	-	-
gal.	neįvogsiantį	neįvogsiančius	neįvogsiančią	neįvogsiančias	-	-
įnag.	neįvogsiančiu	neįvogsiančiais	neįvogsiančia	neįvogsiančiomis	-	-
viet.	neįvogsiančiame, neįvogsiančiam	neįvogsiančiuose, neįvogsiančiuos	neįvogsiančioje, neįvogsiančioj	neįvogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogsiantysis	neįvogsiantieji	neįvogsiančioji	neįvogsiančiosios	-	-
kilm.	neįvogsiančiojo	neįvogsiančiųjų	neįvogsiančiosios	neįvogsiančiųjų	-	-
naud.	neįvogsiančiajam	neįvogsiantiesiems	neįvogsiančiajai	neįvogsiančiosioms	-	-
gal.	neįvogsiantįjį	neįvogsiančiuosius	neįvogsiančiąją	neįvogsiančiąsias	-	-
įnag.	neįvogsiančiuoju	neįvogsiančiaisiais	neįvogsiančiąja	neįvogsiančiosiomis	-	-
viet.	neįvogsiančiajame	neįvogsiančiuosiuose	neįvogsiančiojoje	neįvogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvogsiantis, mot. g. neįvogsianti.
• Skiemenys: ne-į-vog-sian-čiu

neįvogsiančiu

1. tas, kuris neįvogs

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---