neįvogdavusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvogdavusia (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogdavęs, mot. g. neįvogdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogdavęs	neįvogdavę	neįvogdavusi, neįvogdavus	neįvogdavusios	-	neįvogdavę
kilm.	neįvogdavusio	neįvogdavusių	neįvogdavusios	neįvogdavusių	-	-
naud.	neįvogdavusiam	neįvogdavusiems	neįvogdavusiai	neįvogdavusioms	-	-
gal.	neįvogdavusį	neįvogdavusius	neįvogdavusią	neįvogdavusias	-	-
įnag.	neįvogdavusiu	neįvogdavusiais	neįvogdavusia	neįvogdavusiomis	-	-
viet.	neįvogdavusiame	neįvogdavusiuose	neįvogdavusioje	neįvogdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogdavusysis	neįvogdavusieji	neįvogdavusioji	neįvogdavusiosios	-	-
kilm.	neįvogdavusiojo	neįvogdavusiųjų	neįvogdavusiosios	neįvogdavusiųjų	-	-
naud.	neįvogdavusiajam	neįvogdavusiesiems	neįvogdavusiajai	neįvogdavusiosioms	-	-
gal.	neįvogdavusįjį	neįvogdavusiuosius	neįvogdavusiąją	neįvogdavusiąsias	-	-
įnag.	neįvogdavusiuoju	neįvogdavusiaisiais	neįvogdavusiąja	neįvogdavusiosiomis	-	-
viet.	neįvogdavusiajame	neįvogdavusiuosiuose	neįvogdavusiojoje	neįvogdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvogdavęs, mot. g. neįvogdavusi.
• Skiemenys: ne-į-vog-da-vu-sia

neįvogdavusia

1. ta, kuri neįvogdavo

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---