neįvogęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvogęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogęs, mot. g. neįvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogęs	neįvogę	neįvogusi, neįvogus	neįvogusios	-	neįvogę
kilm.	neįvogusio	neįvogusių	neįvogusios	neįvogusių	-	-
naud.	neįvogusiam	neįvogusiems	neįvogusiai	neįvogusioms	-	-
gal.	neįvogusį	neįvogusius	neįvogusią	neįvogusias	-	-
įnag.	neįvogusiu	neįvogusiais	neįvogusia	neįvogusiomis	-	-
viet.	neįvogusiame	neįvogusiuose	neįvogusioje	neįvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogusysis	neįvogusieji	neįvogusioji	neįvogusiosios	-	-
kilm.	neįvogusiojo	neįvogusiųjų	neįvogusiosios	neįvogusiųjų	-	-
naud.	neįvogusiajam	neįvogusiesiems	neįvogusiajai	neįvogusiosioms	-	-
gal.	neįvogusįjį	neįvogusiuosius	neįvogusiąją	neįvogusiąsias	-	-
įnag.	neįvogusiuoju	neįvogusiaisiais	neįvogusiąja	neįvogusiosiomis	-	-
viet.	neįvogusiajame	neįvogusiuosiuose	neįvogusiojoje	neįvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįvogusi.
• Skiemenys: ne-į-vo-gęs

neįvogęs

1. tas, kuris neįvogė

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    neįvogęs: bendrai

įvogęs (lt)

Vertimai

  neįvogęs: bendrai

---