neįvagiantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvagiantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvagiantis, mot. g. neįvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvagiąs, neįvagiantis	neįvagią, neįvagiantys	neįvagianti	neįvagiančios	-	neįvagią
kilm.	neįvagiančio	neįvagiančių	neįvagiančios	neįvagiančių	-	-
naud.	neįvagiančiam	neįvagiantiems, neįvagiantiem	neįvagiančiai	neįvagiančioms, neįvagiančiom	-	-
gal.	neįvagiantį	neįvagiančius	neįvagiančią	neįvagiančias	-	-
įnag.	neįvagiančiu	neįvagiančiais	neįvagiančia	neįvagiančiomis	-	-
viet.	neįvagiančiame, neįvagiančiam	neįvagiančiuose, neįvagiančiuos	neįvagiančioje, neįvagiančioj	neįvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvagiantysis	neįvagiantieji	neįvagiančioji	neįvagiančiosios	-	-
kilm.	neįvagiančiojo	neįvagiančiųjų	neįvagiančiosios	neįvagiančiųjų	-	-
naud.	neįvagiančiajam	neįvagiantiesiems	neįvagiančiajai	neįvagiančiosioms	-	-
gal.	neįvagiantįjį	neįvagiančiuosius	neįvagiančiąją	neįvagiančiąsias	-	-
įnag.	neįvagiančiuoju	neįvagiančiaisiais	neįvagiančiąja	neįvagiančiosiomis	-	-
viet.	neįvagiančiajame	neįvagiančiuosiuose	neįvagiančiojoje	neįvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvagiantis, mot. g. neįvagianti.
• Skiemenys: ne-į-va-gian-tiem

neįvagiantiem

1. tas, kuris neįvagia

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---