neįvagiamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvagiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvagiamas, mot. g. neįvagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvagiamas	neįvagiami	neįvagiama	neįvagiamos	neįvagiama	-
kilm.	neįvagiamo	neįvagiamų	neįvagiamos	neįvagiamų	-	-
naud.	neįvagiamam	neįvagiamiems	neįvagiamai	neįvagiamoms	-	-
gal.	neįvagiamą	neįvagiamus	neįvagiamą	neįvagiamas	-	-
įnag.	neįvagiamu	neįvagiamais	neįvagiama	neįvagiamomis	-	-
viet.	neįvagiamame	neįvagiamuose	neįvagiamoje	neįvagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvagiamasis	neįvagiamieji	neįvagiamoji	neįvagiamosios	-	-
kilm.	neįvagiamojo	neįvagiamųjų	neįvagiamosios	neįvagiamųjų	-	-
naud.	neįvagiamajam	neįvagiamiesiems	neįvagiamajai	neįvagiamosioms	-	-
gal.	neįvagiamąjį	neįvagiamuosius	neįvagiamąją	neįvagiamąsias	-	-
įnag.	neįvagiamuoju	neįvagiamaisiais	neįvagiamąja	neįvagiamosiomis	-	-
viet.	neįvagiamajame	neįvagiamuosiuose	neįvagiamojoje	neįvagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvagiamas, mot. g. neįvagiama.
• Skiemenys: ne-į-va-gia-mu

neįvagiamu

1. tas, kurį neįvagia

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---