neįsivokusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivokusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivokęs, mot. g. neįsivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokęs	neįsivokę	neįsivokusi, neįsivokus	neįsivokusios	-	neįsivokę
kilm.	neįsivokusio	neįsivokusių	neįsivokusios	neįsivokusių	-	-
naud.	neįsivokusiam	neįsivokusiems	neįsivokusiai	neįsivokusioms	-	-
gal.	neįsivokusį	neįsivokusius	neįsivokusią	neįsivokusias	-	-
įnag.	neįsivokusiu	neįsivokusiais	neįsivokusia	neįsivokusiomis	-	-
viet.	neįsivokusiame	neįsivokusiuose	neįsivokusioje	neįsivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokusysis	neįsivokusieji	neįsivokusioji	neįsivokusiosios	-	-
kilm.	neįsivokusiojo	neįsivokusiųjų	neįsivokusiosios	neįsivokusiųjų	-	-
naud.	neįsivokusiajam	neįsivokusiesiems	neįsivokusiajai	neįsivokusiosioms	-	-
gal.	neįsivokusįjį	neįsivokusiuosius	neįsivokusiąją	neįsivokusiąsias	-	-
įnag.	neįsivokusiuoju	neįsivokusiaisiais	neįsivokusiąja	neįsivokusiosiomis	-	-
viet.	neįsivokusiajame	neįsivokusiuosiuose	neįsivokusiojoje	neįsivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivokęs, mot. g. neįsivokusi.
• Skiemenys: ne-į-si-vo-ku-sių

neįsivokusių

1. tas, kuris neįsivokė

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---