neįsivoksimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivoksimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivoksimas, mot. g. neįsivoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivoksimas	neįsivoksimi	neįsivoksima	neįsivoksimos	neįsivoksima	-
kilm.	neįsivoksimo	neįsivoksimų	neįsivoksimos	neįsivoksimų	-	-
naud.	neįsivoksimam	neįsivoksimiems	neįsivoksimai	neįsivoksimoms	-	-
gal.	neįsivoksimą	neįsivoksimus	neįsivoksimą	neįsivoksimas	-	-
įnag.	neįsivoksimu	neįsivoksimais	neįsivoksima	neįsivoksimomis	-	-
viet.	neįsivoksimame	neįsivoksimuose	neįsivoksimoje	neįsivoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivoksimasis	neįsivoksimieji	neįsivoksimoji	neįsivoksimosios	-	-
kilm.	neįsivoksimojo	neįsivoksimųjų	neįsivoksimosios	neįsivoksimųjų	-	-
naud.	neįsivoksimajam	neįsivoksimiesiems	neįsivoksimajai	neįsivoksimosioms	-	-
gal.	neįsivoksimąjį	neįsivoksimuosius	neįsivoksimąją	neįsivoksimąsias	-	-
įnag.	neįsivoksimuoju	neįsivoksimaisiais	neįsivoksimąja	neįsivoksimosiomis	-	-
viet.	neįsivoksimajame	neįsivoksimuosiuose	neįsivoksimojoje	neįsivoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivoksimas, mot. g. neįsivoksima.
• Skiemenys: ne-į-si-vok-si-muo-ju

neįsivoksimuoju

1. tas, kurį neįsivoks

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---