neįsivokdavusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivokdavusysis (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivokdavęs, mot. g. neįsivokdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokdavęs	neįsivokdavę	neįsivokdavusi, neįsivokdavus	neįsivokdavusios	-	neįsivokdavę
kilm.	neįsivokdavusio	neįsivokdavusių	neįsivokdavusios	neįsivokdavusių	-	-
naud.	neįsivokdavusiam	neįsivokdavusiems	neįsivokdavusiai	neįsivokdavusioms	-	-
gal.	neįsivokdavusį	neįsivokdavusius	neįsivokdavusią	neįsivokdavusias	-	-
įnag.	neįsivokdavusiu	neįsivokdavusiais	neįsivokdavusia	neįsivokdavusiomis	-	-
viet.	neįsivokdavusiame	neįsivokdavusiuose	neįsivokdavusioje	neįsivokdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivokdavusysis	neįsivokdavusieji	neįsivokdavusioji	neįsivokdavusiosios	-	-
kilm.	neįsivokdavusiojo	neįsivokdavusiųjų	neįsivokdavusiosios	neįsivokdavusiųjų	-	-
naud.	neįsivokdavusiajam	neįsivokdavusiesiems	neįsivokdavusiajai	neįsivokdavusiosioms	-	-
gal.	neįsivokdavusįjį	neįsivokdavusiuosius	neįsivokdavusiąją	neįsivokdavusiąsias	-	-
įnag.	neįsivokdavusiuoju	neįsivokdavusiaisiais	neįsivokdavusiąja	neįsivokdavusiosiomis	-	-
viet.	neįsivokdavusiajame	neįsivokdavusiuosiuose	neįsivokdavusiojoje	neįsivokdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivokdavęs, mot. g. neįsivokdavusi.
• Skiemenys: ne-į-si-vok-da-vu-sy-sis

neįsivokdavusysis

1. tas, kuris neįsivokdavo

Etimologija

<= neįsivokti, neįsivokia, neįsivokė <= ne- + įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---