neįsivogusysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivogusysis (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivogęs, mot. g. neįsivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogęs	neįsivogę	neįsivogusi, neįsivogus	neįsivogusios	-	neįsivogę
kilm.	neįsivogusio	neįsivogusių	neįsivogusios	neįsivogusių	-	-
naud.	neįsivogusiam	neįsivogusiems	neįsivogusiai	neįsivogusioms	-	-
gal.	neįsivogusį	neįsivogusius	neįsivogusią	neįsivogusias	-	-
įnag.	neįsivogusiu	neįsivogusiais	neįsivogusia	neįsivogusiomis	-	-
viet.	neįsivogusiame	neįsivogusiuose	neįsivogusioje	neįsivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogusysis	neįsivogusieji	neįsivogusioji	neįsivogusiosios	-	-
kilm.	neįsivogusiojo	neįsivogusiųjų	neįsivogusiosios	neįsivogusiųjų	-	-
naud.	neįsivogusiajam	neįsivogusiesiems	neįsivogusiajai	neįsivogusiosioms	-	-
gal.	neįsivogusįjį	neįsivogusiuosius	neįsivogusiąją	neįsivogusiąsias	-	-
įnag.	neįsivogusiuoju	neįsivogusiaisiais	neįsivogusiąja	neįsivogusiosiomis	-	-
viet.	neįsivogusiajame	neįsivogusiuosiuose	neįsivogusiojoje	neįsivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivogęs, mot. g. neįsivogusi.
• Skiemenys: ne-į-si-vo-gu-sy-sis

neįsivogusysis

1. tas, kuris neįsivogė

Etimologija

<= neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė <= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---