neįsivogtinais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivogtinais (reik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivogtinas, mot. g. neįsivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogtinas	neįsivogtini	neįsivogtina	neįsivogtinos	neįsivogtina	-
kilm.	neįsivogtino	neįsivogtinų	neįsivogtinos	neįsivogtinų	-	-
naud.	neįsivogtinam	neįsivogtiniems	neįsivogtinai	neįsivogtinoms	-	-
gal.	neįsivogtiną	neįsivogtinus	neįsivogtiną	neįsivogtinas	-	-
įnag.	neįsivogtinu	neįsivogtinais	neįsivogtina	neįsivogtinomis	-	-
viet.	neįsivogtiname	neįsivogtinuose	neįsivogtinoje	neįsivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivogtinasis	neįsivogtinieji	neįsivogtinoji	neįsivogtinosios	-	-
kilm.	neįsivogtinojo	neįsivogtinųjų	neįsivogtinosios	neįsivogtinųjų	-	-
naud.	neįsivogtinajam	neįsivogtiniesiems	neįsivogtinajai	neįsivogtinosioms	-	-
gal.	neįsivogtinąjį	neįsivogtinuosius	neįsivogtinąją	neįsivogtinąsias	-	-
įnag.	neįsivogtinuoju	neįsivogtinaisiais	neįsivogtinąja	neįsivogtinosiomis	-	-
viet.	neįsivogtinajame	neįsivogtinuosiuose	neįsivogtinojoje	neįsivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivogtinas, mot. g. neįsivogtina.
• Skiemenys: ne-į-si-vog-ti-nais

neįsivogtinais

1. tas, dėl kurio reikia neįsivogti

Etimologija

<= neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė <= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---