neįsivagiantys

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivagiantys (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivagiantis, mot. g. neįsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivagiąs, neįsivagiantis	neįsivagią, neįsivagiantys	neįsivagianti	neįsivagiančios	-	neįsivagią
kilm.	neįsivagiančio	neįsivagiančių	neįsivagiančios	neįsivagiančių	-	-
naud.	neįsivagiančiam	neįsivagiantiems, neįsivagiantiem	neįsivagiančiai	neįsivagiančioms, neįsivagiančiom	-	-
gal.	neįsivagiantį	neįsivagiančius	neįsivagiančią	neįsivagiančias	-	-
įnag.	neįsivagiančiu	neįsivagiančiais	neįsivagiančia	neįsivagiančiomis	-	-
viet.	neįsivagiančiame, neįsivagiančiam	neįsivagiančiuose, neįsivagiančiuos	neįsivagiančioje, neįsivagiančioj	neįsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivagiantysis	neįsivagiantieji	neįsivagiančioji	neįsivagiančiosios	-	-
kilm.	neįsivagiančiojo	neįsivagiančiųjų	neįsivagiančiosios	neįsivagiančiųjų	-	-
naud.	neįsivagiančiajam	neįsivagiantiesiems	neįsivagiančiajai	neįsivagiančiosioms	-	-
gal.	neįsivagiantįjį	neįsivagiančiuosius	neįsivagiančiąją	neįsivagiančiąsias	-	-
įnag.	neįsivagiančiuoju	neįsivagiančiaisiais	neįsivagiančiąja	neįsivagiančiosiomis	-	-
viet.	neįsivagiančiajame	neįsivagiančiuosiuose	neįsivagiančiojoje	neįsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivagiantis, mot. g. neįsivagianti.
• Skiemenys: ne-į-si-va-gian-tys

neįsivagiantys

1. tas, kuris neįsivagia

Etimologija

<= neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė <= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---