neįsivagiamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsivagiamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsivagiamas, mot. g. neįsivagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivagiamas	neįsivagiami	neįsivagiama	neįsivagiamos	neįsivagiama	-
kilm.	neįsivagiamo	neįsivagiamų	neįsivagiamos	neįsivagiamų	-	-
naud.	neįsivagiamam	neįsivagiamiems	neįsivagiamai	neįsivagiamoms	-	-
gal.	neįsivagiamą	neįsivagiamus	neįsivagiamą	neįsivagiamas	-	-
įnag.	neįsivagiamu	neįsivagiamais	neįsivagiama	neįsivagiamomis	-	-
viet.	neįsivagiamame	neįsivagiamuose	neįsivagiamoje	neįsivagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsivagiamasis	neįsivagiamieji	neįsivagiamoji	neįsivagiamosios	-	-
kilm.	neįsivagiamojo	neįsivagiamųjų	neįsivagiamosios	neįsivagiamųjų	-	-
naud.	neįsivagiamajam	neįsivagiamiesiems	neįsivagiamajai	neįsivagiamosioms	-	-
gal.	neįsivagiamąjį	neįsivagiamuosius	neįsivagiamąją	neįsivagiamąsias	-	-
įnag.	neįsivagiamuoju	neįsivagiamaisiais	neįsivagiamąja	neįsivagiamosiomis	-	-
viet.	neįsivagiamajame	neįsivagiamuosiuose	neįsivagiamojoje	neįsivagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsivagiamas, mot. g. neįsivagiama.
• Skiemenys: ne-į-si-va-gia-mo-ji

neįsivagiamoji

1. ta, kurią neįsivagia

Etimologija

<= neįsivogti, neįsivagia, neįsivogė <= ne- + įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---