juo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Jump to navigation Jump to search

Flag of Lithuania.svg Lietuvių kalba[taisyti]

Įvardis[taisyti]

juo (syn.: anuo) - asm. įvrd. kalbant apie vyriškosios giminės trečiąjį asmenį: juo pasitikiu.

Vertimai[taisyti]

Prieveiksmis[taisyti]

juo - tuo labiau, ypač: Kai nieko nededi ant danties, juo skauda.

Vertimai[taisyti]

Jungtukas[taisyti]

juo - kuo (paprastai vartojamas su atliepiamuoju žodeliu juo ar tuo, žymint gretinamųjų reiškinių ar veiksmų priklausymą vienas nuo kito): Juo daugiau, juo geriau. Juo katę glostai, juo ji šiaušiasi. Juo greičiau, tuo geriau.

Vertimai[taisyti]

Dalelytė[taisyti]

juo - tuo (sustiprinimui žymėti): Juo geriau, kad jis ateis. Juo labiau.

Vertimai[taisyti]


Sūduvos herbas.jpg Jotvingių kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

TFA: [juõ]

Jaustukas[taisyti]

juo

  1. taip (lt) (nau.)
    • Atsakant į ką nors teigiamai. Galima ir silpnoji, ir pastiprintoji formos (priklausomai nuo to, kaip siekiama pabrėžti atsakymą).
      • –Angaba tu mildi mane?! –Juo!
        • –Ar tu myli mane?! – Taip!
Žodžio juo formos
Silpnoji forma Stiprioji forma
jo juo

Etimologija[taisyti]

Naujadaras. Jaustukas jo, su sustiprinta šaknimi (–o virtusi į –uo).