juo
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Lietuvių kalba[taisyti]
Įvardis[taisyti]
juo (syn.: anuo) - asm. įvrd. kalbant apie vyriškosios giminės trečiąjį asmenį: Aš juo pasitikiu.
Vertimai[taisyti]
juo: įvardis
Prieveiksmis[taisyti]
juo - tuo labiau, ypač: Kai nieko nededi ant danties, juo skauda.
Vertimai[taisyti]
juo: įvardis
Jungtukas[taisyti]
juo - kuo (paprastai vartojamas su atliepiamuoju žodeliu juo ar tuo, žymint gretinamųjų reiškinių ar veiksmų priklausymą vienas nuo kito): Juo daugiau, juo geriau. Juo katę glostai, juo ji šiaušiasi. Juo greičiau, tuo geriau.
Vertimai[taisyti]
juo: įvardis
Dalelytė[taisyti]
juo - tuo (sustiprinimui žymėti): Juo geriau, kad jis ateis. Juo labiau.
Vertimai[taisyti]
juo: įvardis
Jotvingių kalba[taisyti]
Tarimas[taisyti]
TFA: [juõ]
Jaustukas[taisyti]
- taip (lt) (nau.)
- Atsakant į ką nors teigiamai. Galima ir silpnoji, ir pastiprintoji formos (priklausomai nuo to, kaip siekiama pabrėžti atsakymą).
- –Angaba tu mildi mane?! –Juo!
- –Ar tu myli mane?! – Taip!
- –Angaba tu mildi mane?! –Juo!
- Atsakant į ką nors teigiamai. Galima ir silpnoji, ir pastiprintoji formos (priklausomai nuo to, kaip siekiama pabrėžti atsakymą).
Žodžio „juo“ formos pagal stiprumą | |
---|---|
Silpnoji forma | Stiprioji forma |
jo | juo |
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Jaustukas jo, su sustiprinta šaknimi (–o virtusi į –uo).