išvogtinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvogtinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvogtinas, mot. g. išvogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogtinas	išvogtini	išvogtina	išvogtinos	išvogtina	-
kilm.	išvogtino	išvogtinų	išvogtinos	išvogtinų	-	-
naud.	išvogtinam	išvogtiniems	išvogtinai	išvogtinoms	-	-
gal.	išvogtiną	išvogtinus	išvogtiną	išvogtinas	-	-
įnag.	išvogtinu	išvogtinais	išvogtina	išvogtinomis	-	-
viet.	išvogtiname	išvogtinuose	išvogtinoje	išvogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogtinasis	išvogtinieji	išvogtinoji	išvogtinosios	-	-
kilm.	išvogtinojo	išvogtinųjų	išvogtinosios	išvogtinųjų	-	-
naud.	išvogtinajam	išvogtiniesiems	išvogtinajai	išvogtinosioms	-	-
gal.	išvogtinąjį	išvogtinuosius	išvogtinąją	išvogtinąsias	-	-
įnag.	išvogtinuoju	išvogtinaisiais	išvogtinąja	išvogtinosiomis	-	-
viet.	išvogtinajame	išvogtinuosiuose	išvogtinojoje	išvogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvogtinas, mot. g. išvogtina.
• Skiemenys: iš-vog-ti-no-jo

išvogtinojo

1. tas, dėl kurio reikia išvogti

Etimologija

<= išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---