išvogsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvogsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvogsiantis, mot. g. išvogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogsiąs, išvogsiantis	išvogsią, išvogsiantys	išvogsianti	išvogsiančios	-	išvogsią
kilm.	išvogsiančio	išvogsiančių	išvogsiančios	išvogsiančių	-	-
naud.	išvogsiančiam	išvogsiantiems, išvogsiantiem	išvogsiančiai	išvogsiančioms, išvogsiančiom	-	-
gal.	išvogsiantį	išvogsiančius	išvogsiančią	išvogsiančias	-	-
įnag.	išvogsiančiu	išvogsiančiais	išvogsiančia	išvogsiančiomis	-	-
viet.	išvogsiančiame, išvogsiančiam	išvogsiančiuose, išvogsiančiuos	išvogsiančioje, išvogsiančioj	išvogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogsiantysis	išvogsiantieji	išvogsiančioji	išvogsiančiosios	-	-
kilm.	išvogsiančiojo	išvogsiančiųjų	išvogsiančiosios	išvogsiančiųjų	-	-
naud.	išvogsiančiajam	išvogsiantiesiems	išvogsiančiajai	išvogsiančiosioms	-	-
gal.	išvogsiantįjį	išvogsiančiuosius	išvogsiančiąją	išvogsiančiąsias	-	-
įnag.	išvogsiančiuoju	išvogsiančiaisiais	išvogsiančiąja	išvogsiančiosiomis	-	-
viet.	išvogsiančiajame	išvogsiančiuosiuose	išvogsiančiojoje	išvogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvogsiantis, mot. g. išvogsianti.
• Skiemenys: iš-vog-sian-čiu

išvogsiančiu

1. tas, kuris išvogs

Etimologija

<= išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---