išvagiamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvagiamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvagiamas, mot. g. išvagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvagiamas	išvagiami	išvagiama	išvagiamos	išvagiama	-
kilm.	išvagiamo	išvagiamų	išvagiamos	išvagiamų	-	-
naud.	išvagiamam	išvagiamiems	išvagiamai	išvagiamoms	-	-
gal.	išvagiamą	išvagiamus	išvagiamą	išvagiamas	-	-
įnag.	išvagiamu	išvagiamais	išvagiama	išvagiamomis	-	-
viet.	išvagiamame	išvagiamuose	išvagiamoje	išvagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvagiamasis	išvagiamieji	išvagiamoji	išvagiamosios	-	-
kilm.	išvagiamojo	išvagiamųjų	išvagiamosios	išvagiamųjų	-	-
naud.	išvagiamajam	išvagiamiesiems	išvagiamajai	išvagiamosioms	-	-
gal.	išvagiamąjį	išvagiamuosius	išvagiamąją	išvagiamąsias	-	-
įnag.	išvagiamuoju	išvagiamaisiais	išvagiamąja	išvagiamosiomis	-	-
viet.	išvagiamajame	išvagiamuosiuose	išvagiamojoje	išvagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvagiamas, mot. g. išvagiama.
• Skiemenys: iš-va-gia-mo-ji

išvagiamoji

1. ta, kurią išvagia

Etimologija

<= išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---