įvogusiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvogusiais (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvogęs, mot. g. įvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogęs	įvogę	įvogusi, įvogus	įvogusios	-	įvogę
kilm.	įvogusio	įvogusių	įvogusios	įvogusių	-	-
naud.	įvogusiam	įvogusiems	įvogusiai	įvogusioms	-	-
gal.	įvogusį	įvogusius	įvogusią	įvogusias	-	-
įnag.	įvogusiu	įvogusiais	įvogusia	įvogusiomis	-	-
viet.	įvogusiame	įvogusiuose	įvogusioje	įvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogusysis	įvogusieji	įvogusioji	įvogusiosios	-	-
kilm.	įvogusiojo	įvogusiųjų	įvogusiosios	įvogusiųjų	-	-
naud.	įvogusiajam	įvogusiesiems	įvogusiajai	įvogusiosioms	-	-
gal.	įvogusįjį	įvogusiuosius	įvogusiąją	įvogusiąsias	-	-
įnag.	įvogusiuoju	įvogusiaisiais	įvogusiąja	įvogusiosiomis	-	-
viet.	įvogusiajame	įvogusiuosiuose	įvogusiojoje	įvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvogęs, mot. g. įvogusi.
• Skiemenys: į-vo-gu-siais

įvogusiais

1. tas, kuris įvogė

Etimologija

<= įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---