įvogdavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvogdavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvogdavęs, mot. g. įvogdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogdavęs	įvogdavę	įvogdavusi, įvogdavus	įvogdavusios	-	įvogdavę
kilm.	įvogdavusio	įvogdavusių	įvogdavusios	įvogdavusių	-	-
naud.	įvogdavusiam	įvogdavusiems	įvogdavusiai	įvogdavusioms	-	-
gal.	įvogdavusį	įvogdavusius	įvogdavusią	įvogdavusias	-	-
įnag.	įvogdavusiu	įvogdavusiais	įvogdavusia	įvogdavusiomis	-	-
viet.	įvogdavusiame	įvogdavusiuose	įvogdavusioje	įvogdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvogdavusysis	įvogdavusieji	įvogdavusioji	įvogdavusiosios	-	-
kilm.	įvogdavusiojo	įvogdavusiųjų	įvogdavusiosios	įvogdavusiųjų	-	-
naud.	įvogdavusiajam	įvogdavusiesiems	įvogdavusiajai	įvogdavusiosioms	-	-
gal.	įvogdavusįjį	įvogdavusiuosius	įvogdavusiąją	įvogdavusiąsias	-	-
įnag.	įvogdavusiuoju	įvogdavusiaisiais	įvogdavusiąja	įvogdavusiosiomis	-	-
viet.	įvogdavusiajame	įvogdavusiuosiuose	įvogdavusiojoje	įvogdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvogdavęs, mot. g. įvogdavusi.
• Skiemenys: į-vog-da-vu-sių

įvogdavusių

1. tas, kuris įvogdavo

Etimologija

<= įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---