įvagiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvagiantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvagiantis, mot. g. įvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvagiąs, įvagiantis	įvagią, įvagiantys	įvagianti	įvagiančios	-	įvagią
kilm.	įvagiančio	įvagiančių	įvagiančios	įvagiančių	-	-
naud.	įvagiančiam	įvagiantiems, įvagiantiem	įvagiančiai	įvagiančioms, įvagiančiom	-	-
gal.	įvagiantį	įvagiančius	įvagiančią	įvagiančias	-	-
įnag.	įvagiančiu	įvagiančiais	įvagiančia	įvagiančiomis	-	-
viet.	įvagiančiame, įvagiančiam	įvagiančiuose, įvagiančiuos	įvagiančioje, įvagiančioj	įvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvagiantysis	įvagiantieji	įvagiančioji	įvagiančiosios	-	-
kilm.	įvagiančiojo	įvagiančiųjų	įvagiančiosios	įvagiančiųjų	-	-
naud.	įvagiančiajam	įvagiantiesiems	įvagiančiajai	įvagiančiosioms	-	-
gal.	įvagiantįjį	įvagiančiuosius	įvagiančiąją	įvagiančiąsias	-	-
įnag.	įvagiančiuoju	įvagiančiaisiais	įvagiančiąja	įvagiančiosiomis	-	-
viet.	įvagiančiajame	įvagiančiuosiuose	įvagiančiojoje	įvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvagiantis, mot. g. įvagianti.
• Skiemenys: į-va-gian-tį-jį

įvagiantįjį

1. tas, kuris įvagia

Etimologija

<= įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---