įvagiamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvagiamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvagiamas, mot. g. įvagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvagiamas	įvagiami	įvagiama	įvagiamos	įvagiama	-
kilm.	įvagiamo	įvagiamų	įvagiamos	įvagiamų	-	-
naud.	įvagiamam	įvagiamiems	įvagiamai	įvagiamoms	-	-
gal.	įvagiamą	įvagiamus	įvagiamą	įvagiamas	-	-
įnag.	įvagiamu	įvagiamais	įvagiama	įvagiamomis	-	-
viet.	įvagiamame	įvagiamuose	įvagiamoje	įvagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvagiamasis	įvagiamieji	įvagiamoji	įvagiamosios	-	-
kilm.	įvagiamojo	įvagiamųjų	įvagiamosios	įvagiamųjų	-	-
naud.	įvagiamajam	įvagiamiesiems	įvagiamajai	įvagiamosioms	-	-
gal.	įvagiamąjį	įvagiamuosius	įvagiamąją	įvagiamąsias	-	-
įnag.	įvagiamuoju	įvagiamaisiais	įvagiamąja	įvagiamosiomis	-	-
viet.	įvagiamajame	įvagiamuosiuose	įvagiamojoje	įvagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvagiamas, mot. g. įvagiama.
• Skiemenys: į-va-gia-mą

įvagiamą

1. ta, kurią įvagia

Etimologija

<= įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---