įsivogsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivogsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivogsimas, mot. g. įsivogsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogsimas	įsivogsimi	įsivogsima	įsivogsimos	įsivogsima	-
kilm.	įsivogsimo	įsivogsimų	įsivogsimos	įsivogsimų	-	-
naud.	įsivogsimam	įsivogsimiems	įsivogsimai	įsivogsimoms	-	-
gal.	įsivogsimą	įsivogsimus	įsivogsimą	įsivogsimas	-	-
įnag.	įsivogsimu	įsivogsimais	įsivogsima	įsivogsimomis	-	-
viet.	įsivogsimame	įsivogsimuose	įsivogsimoje	įsivogsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogsimasis	įsivogsimieji	įsivogsimoji	įsivogsimosios	-	-
kilm.	įsivogsimojo	įsivogsimųjų	įsivogsimosios	įsivogsimųjų	-	-
naud.	įsivogsimajam	įsivogsimiesiems	įsivogsimajai	įsivogsimosioms	-	-
gal.	įsivogsimąjį	įsivogsimuosius	įsivogsimąją	įsivogsimąsias	-	-
įnag.	įsivogsimuoju	įsivogsimaisiais	įsivogsimąja	įsivogsimosiomis	-	-
viet.	įsivogsimajame	įsivogsimuosiuose	įsivogsimojoje	įsivogsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivogsimas, mot. g. įsivogsima.
• Skiemenys: į-si-vog-si-mu

įsivogsimu

1. tas, kurį įsivogs

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---