įsivogsiančioj

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivogsiančioj (būs. l. veik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivogsiantis, mot. g. įsivogsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogsiąs, įsivogsiantis	įsivogsią, įsivogsiantys	įsivogsianti	įsivogsiančios	-	įsivogsią
kilm.	įsivogsiančio	įsivogsiančių	įsivogsiančios	įsivogsiančių	-	-
naud.	įsivogsiančiam	įsivogsiantiems, įsivogsiantiem	įsivogsiančiai	įsivogsiančioms, įsivogsiančiom	-	-
gal.	įsivogsiantį	įsivogsiančius	įsivogsiančią	įsivogsiančias	-	-
įnag.	įsivogsiančiu	įsivogsiančiais	įsivogsiančia	įsivogsiančiomis	-	-
viet.	įsivogsiančiame, įsivogsiančiam	įsivogsiančiuose, įsivogsiančiuos	įsivogsiančioje, įsivogsiančioj	įsivogsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogsiantysis	įsivogsiantieji	įsivogsiančioji	įsivogsiančiosios	-	-
kilm.	įsivogsiančiojo	įsivogsiančiųjų	įsivogsiančiosios	įsivogsiančiųjų	-	-
naud.	įsivogsiančiajam	įsivogsiantiesiems	įsivogsiančiajai	įsivogsiančiosioms	-	-
gal.	įsivogsiantįjį	įsivogsiančiuosius	įsivogsiančiąją	įsivogsiančiąsias	-	-
įnag.	įsivogsiančiuoju	įsivogsiančiaisiais	įsivogsiančiąja	įsivogsiančiosiomis	-	-
viet.	įsivogsiančiajame	įsivogsiančiuosiuose	įsivogsiančiojoje	įsivogsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivogsiantis, mot. g. įsivogsianti.
• Skiemenys: į-si-vog-sian-čioj

įsivogsiančioj

1. ta, kuri įsivogs

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---