įsivogimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsivogimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsivogimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogimas	įsivogimai
kilm.	įsivogimo	įsivogimų
naud.	įsivogimui	įsivogimams
gal.	įsivogimą	įsivogimus
įnag.	įsivogimu	įsivogimais
viet.	įsivogime	įsivogimuose
šauksm.	įsivogime	įsivogimai

• Skiemenys: į-si-vo-gi-mu
• žr. pagr. f. įsivogimas

įsivogimu

1. žr. veiksmas įsivogti

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---