įsivaišintojos

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsivaišintojos (dkt., mot. g., vns. kilm., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišintoja	įsivaišintojos
kilm.	įsivaišintojos	įsivaišintojų
naud.	įsivaišintojai	įsivaišintojoms
gal.	įsivaišintoją	įsivaišintojas
įnag.	įsivaišintoja	įsivaišintojomis
viet.	įsivaišintojoje	įsivaišintojose
šauksm.	įsivaišintoja	įsivaišintojos

• Skiemenys: į-si-vai-šin-to-jos
• žr. pagr. f. įsivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsivaišintojas.

įsivaišintojos

1. ta, kuri įsivaišina

Etimologija

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---