įsivaišintojomis

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsivaišintojomis (dkt., mot. g., dgs. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišintoja	įsivaišintojos
kilm.	įsivaišintojos	įsivaišintojų
naud.	įsivaišintojai	įsivaišintojoms
gal.	įsivaišintoją	įsivaišintojas
įnag.	įsivaišintoja	įsivaišintojomis
viet.	įsivaišintojoje	įsivaišintojose
šauksm.	įsivaišintoja	įsivaišintojos

• žr. pagr. f. įsivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsivaišintojas.

įsivaišintojomis

1. ta, kuri įsivaišina

Etimologija

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---