įsivagiančiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivagiančiąja (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivagiantis, mot. g. įsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivagiąs, įsivagiantis	įsivagią, įsivagiantys	įsivagianti	įsivagiančios	-	įsivagią
kilm.	įsivagiančio	įsivagiančių	įsivagiančios	įsivagiančių	-	-
naud.	įsivagiančiam	įsivagiantiems, įsivagiantiem	įsivagiančiai	įsivagiančioms, įsivagiančiom	-	-
gal.	įsivagiantį	įsivagiančius	įsivagiančią	įsivagiančias	-	-
įnag.	įsivagiančiu	įsivagiančiais	įsivagiančia	įsivagiančiomis	-	-
viet.	įsivagiančiame, įsivagiančiam	įsivagiančiuose, įsivagiančiuos	įsivagiančioje, įsivagiančioj	įsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivagiantysis	įsivagiantieji	įsivagiančioji	įsivagiančiosios	-	-
kilm.	įsivagiančiojo	įsivagiančiųjų	įsivagiančiosios	įsivagiančiųjų	-	-
naud.	įsivagiančiajam	įsivagiantiesiems	įsivagiančiajai	įsivagiančiosioms	-	-
gal.	įsivagiantįjį	įsivagiančiuosius	įsivagiančiąją	įsivagiančiąsias	-	-
įnag.	įsivagiančiuoju	įsivagiančiaisiais	įsivagiančiąja	įsivagiančiosiomis	-	-
viet.	įsivagiančiajame	įsivagiančiuosiuose	įsivagiančiojoje	įsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivagiantis, mot. g. įsivagianti.
• Skiemenys: į-si-va-gian-čią-ja

įsivagiančiąja

1. ta, kuri įsivagia

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---