įsivagiamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivagiamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivagiamas, mot. g. įsivagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivagiamas	įsivagiami	įsivagiama	įsivagiamos	įsivagiama	-
kilm.	įsivagiamo	įsivagiamų	įsivagiamos	įsivagiamų	-	-
naud.	įsivagiamam	įsivagiamiems	įsivagiamai	įsivagiamoms	-	-
gal.	įsivagiamą	įsivagiamus	įsivagiamą	įsivagiamas	-	-
įnag.	įsivagiamu	įsivagiamais	įsivagiama	įsivagiamomis	-	-
viet.	įsivagiamame	įsivagiamuose	įsivagiamoje	įsivagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivagiamasis	įsivagiamieji	įsivagiamoji	įsivagiamosios	-	-
kilm.	įsivagiamojo	įsivagiamųjų	įsivagiamosios	įsivagiamųjų	-	-
naud.	įsivagiamajam	įsivagiamiesiems	įsivagiamajai	įsivagiamosioms	-	-
gal.	įsivagiamąjį	įsivagiamuosius	įsivagiamąją	įsivagiamąsias	-	-
įnag.	įsivagiamuoju	įsivagiamaisiais	įsivagiamąja	įsivagiamosiomis	-	-
viet.	įsivagiamajame	įsivagiamuosiuose	įsivagiamojoje	įsivagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivagiamas, mot. g. įsivagiama.
• Skiemenys: į-si-va-gia-mą-ja

įsivagiamąja

1. ta, kurią įsivagia

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---