ana
Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: Ana
Turinys |
[taisyti]
Lietuvių kalba
[taisyti] Įvardis
| Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. anas, mot. g. ana | |||
|---|---|---|---|
| Neįvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | anas, ans, ana |
aniedu | anie, anos |
| kilm. | ano, anos |
- | anų, anų |
| naud. | anam, anai |
- | aniems, aniem, anoms, anom |
| gal. | aną, aną |
- | anuos, anas |
| įnag. | anuo, ana |
- | anais, anomis |
| viet. | aname, anam, anoje, anoj |
- | anuose, anuos, anose |
| Įvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | anasai, anoji |
- | anieji, anosios |
| kilm. | anojo, anosios |
- | anųjų, anųjų |
| naud. | anajam, anajai |
- | aniesiems, anosioms |
| gal. | anąjį, anąją |
- | anuosius, anąsias |
| įnag. | anuoju, anąja |
- | anaisiais, anosiomis |
| viet. | anajame, anojoje |
- | anuosiuose, anosiose |
ana (syn.: ji) - asm. įvrd. kalbant apie moteriškosios giminės trečiąjį asmenį: Ans pjauna, o ana grėbia.
- parod. įvrd. kitas, ne šitas (žymi erdvės ar laiko atžvilgiu nutolusį daiktą): Duok man aną knygą, ne šitą. Anoj pusėj upės. Anais metais.
[taisyti] Vertimai
ana: įvardis
|
|
[taisyti] Dalelytė
ana (syn.: štai) - antai, aure (tarm.), štai: Ana, regėti miškas. Ana kur nubėgo arkliai.
[taisyti] Sinonimai
[taisyti] Vertimai
ana: įvardis
|
|
[taisyti]
Krymo totorių kalba
[taisyti] Daiktavardis
ana
[taisyti]
Žemaičių kalba
[taisyti] Įvardis
ana
[taisyti] Etimologija
| Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia. |
Šio žodžio ana Žemaičių kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje ana (w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite ana Vikižodyną ir ana Vikipediją Žemaičių kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. liepos 26 d. apie šabloną...