vogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vogtas, mot. g. vogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vogtas	vogti	vogta	vogtos	vogta	-
kilm.	vogto	vogtų	vogtos	vogtų	-	-
naud.	vogtam	vogtiems	vogtai	vogtoms	-	-
gal.	vogtą	vogtus	vogtą	vogtas	-	-
įnag.	vogtu	vogtais	vogta	vogtomis	-	-
viet.	vogtame	vogtuose	vogtoje	vogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vogtasis	vogtieji	vogtoji	vogtosios	-	-
kilm.	vogtojo	vogtųjų	vogtosios	vogtųjų	-	-
naud.	vogtajam	vogtiesiems	vogtajai	vogtosioms	-	-
gal.	vogtąjį	vogtuosius	vogtąją	vogtąsias	-	-
įnag.	vogtuoju	vogtaisiais	vogtąja	vogtosiomis	-	-
viet.	vogtajame	vogtuosiuose	vogtojoje	vogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vogtas, mot. g. vogta.
• Skiemenys: vog-tu

vogtu

1. tas, kurį vogė

Etimologija

<= vogti, vagia, vogė

---