suvogtinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvogtinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvogtinas, mot. g. suvogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogtinas	suvogtini	suvogtina	suvogtinos	suvogtina	-
kilm.	suvogtino	suvogtinų	suvogtinos	suvogtinų	-	-
naud.	suvogtinam	suvogtiniems	suvogtinai	suvogtinoms	-	-
gal.	suvogtiną	suvogtinus	suvogtiną	suvogtinas	-	-
įnag.	suvogtinu	suvogtinais	suvogtina	suvogtinomis	-	-
viet.	suvogtiname	suvogtinuose	suvogtinoje	suvogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogtinasis	suvogtinieji	suvogtinoji	suvogtinosios	-	-
kilm.	suvogtinojo	suvogtinųjų	suvogtinosios	suvogtinųjų	-	-
naud.	suvogtinajam	suvogtiniesiems	suvogtinajai	suvogtinosioms	-	-
gal.	suvogtinąjį	suvogtinuosius	suvogtinąją	suvogtinąsias	-	-
įnag.	suvogtinuoju	suvogtinaisiais	suvogtinąja	suvogtinosiomis	-	-
viet.	suvogtinajame	suvogtinuosiuose	suvogtinojoje	suvogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvogtinas, mot. g. suvogtina.
• Skiemenys: su-vog-ti-nus

suvogtinus

1. tas, dėl kurio reikia suvogti

Etimologija

<= suvogti, suvagia, suvogė <= su- + vogti, vagia, vogė

---