Pereiti prie turinio

suvaišintinos

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

suvaišintinos

  1. ta, dėl kurios reikia suvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino