suvaišintinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvaišintinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišintinas, mot. g. suvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišintinas	suvaišintini	suvaišintina	suvaišintinos	suvaišintina	-
kilm.	suvaišintino	suvaišintinų	suvaišintinos	suvaišintinų	-	-
naud.	suvaišintinam	suvaišintiniems	suvaišintinai	suvaišintinoms	-	-
gal.	suvaišintiną	suvaišintinus	suvaišintiną	suvaišintinas	-	-
įnag.	suvaišintinu	suvaišintinais	suvaišintina	suvaišintinomis	-	-
viet.	suvaišintiname	suvaišintinuose	suvaišintinoje	suvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišintinasis	suvaišintinieji	suvaišintinoji	suvaišintinosios	-	-
kilm.	suvaišintinojo	suvaišintinųjų	suvaišintinosios	suvaišintinųjų	-	-
naud.	suvaišintinajam	suvaišintiniesiems	suvaišintinajai	suvaišintinosioms	-	-
gal.	suvaišintinąjį	suvaišintinuosius	suvaišintinąją	suvaišintinąsias	-	-
įnag.	suvaišintinuoju	suvaišintinaisiais	suvaišintinąja	suvaišintinosiomis	-	-
viet.	suvaišintinajame	suvaišintinuosiuose	suvaišintinojoje	suvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. suvaišintina.
• Skiemenys: su-vai-šin-ti-nas

suvaišintinas

1. tas, dėl kurio reikia suvaišinti

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---