Pereiti prie turinio

suvaišintinoji

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

suvaišintinoji

  1. ta, dėl kurios reikia suvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino